Laudacija Juozo Keliuočio premijos įteikimo proga
Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Miknys gimė 1958 m. Velniakių k. Panevėžio r. Žaliosios girios paslaptingi takai, Lėvens krantai, kaimo laukų ir pievų platumos – visa tai tarsi iš vaikystės atviruko. Vepų pradinė mokykla, vėliau – Karsakiškio 8-metė. Šios mokyklos istorijos mokytojo Tamošiūno pavyzdys, Karsakiškio muziejuko kūrimas ir tie istoriškai šiai vietovei svarbūs eksponatai, penktokui Rimantui tapo neginčijamais svertais rinktis istoriko kelią. Penktokas ir nusprendė būti istoriku. Baigęs Subačiaus vidurinę mokyklą, toliau studijoms pasirinko VPI. 1981 m. baigė šio instituto Istorijos ir pedagogikos fakultetą, vienerius metus dirbo Vilniaus 39-osios vidurinės mokyklos istorijos mokytoju. 1982–1986 m. dirbo Lietuvos Mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. 1985–1989 m. studijavo Lietuvos istorijos instituto aspirantūroje. 1993 m. apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos demokratų partija 1902–1915 metais: organizacija ir visuomeninė-politinė veikla“. Rimantui Mikniui buvo suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis. Stažavo Prancūzijos nacionalinių tyrimų centre, Literatūros institute Paryžiuje, Lenkų bibliotekoje Paryžiuje, Lenkijos Mokslų akademijos Istorijos institute. Lietuvos istorijos institute profesinė Rimanto Miknio karjera prasidėjo 1986 m. jaunesiojo mokslinio bendradarbio pareigose ir išaugo iki instituto direktoriaus pareigų, kurias ėjo iki 2019 metų. Rimantas akademinį darbą dirbo įvairiuose universitetuose, ir ne tik Lietuvos. Nuo 1998 m. dėstė Klaipėdos universitete; nuo 2008 m. yra Klaipėdos universiteto Baltijos regiono Istorijos ir archeologijos instituto tarybos narys. 2002–2006 m. Vilniaus pedagoginio universiteto docentas. Nuo 2017 m. – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Nuo 2015 m.–VDU Senato narys. 2011- 2013 m. dėstė Olštyno universitete. Pagrindinės Rimanto Miknio mokslinių tyrimų sritys: 19 a.pab. –20 a. pr. Lietuvos visuomenė: Lietuvos lenkų etnopolitinė ir etnokultūrinė laikysena lietuvių tautinio atgimimo sąlygomis; Vilniaus lietuvių, lenkų, žydų ir baltarusių santykių raida ir kt.
Rimantas parengė 5 monografijas: Šiaulių miesto istorija iki 1940 metų, su bendraautoriais; Lietuvių Atgimimo istorijos studijos t.10: Lietuvos demokratų partija 1902-1915 metais; Mykolo Römerio mokslas apie valstybę , su bendraautoriais; Lietuvos istorija t. 8. Devynioliktas amžius: Visuomenė ir valdžia; Lenkijos istorija 19 amžiuje t.4: tautos, konfesija, emigracija,palyginimai. Lietuvos ir užsienio leidiniuose paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių. R. Miknys yra daugelio tęstinių leidinių, M. Römerio knygos „Lietuva.Studija apie lietuvių tautos atgimimą“ bei M. Römerio Dienoraščių redaktorius. Sudarė leidinio „Lietuvių Atgimimo istorijos studijos“ 6 tomus. Būdamas mokslinio žurnalo, leidžiamo Lenkijos istorijos draugijos Balstogės skyriaus vienas sudarytojų ir redaktoriaus pavaduotoju, R. Miknys sudarė šio Istorijos žurnalo virš 20 numerių. Nuo 2004 m. R. Miknys yra Lietuvos-Lenkijos dvišalės komisijos istorijos ir geografijos mokymo problemoms tirti Lietuvos pusės pirmininkas, nuo 2012 m. – Lietuvos Respublikos archyvų tarybos narys. Daugelio istorikus vienijančių draugijų narys: Lietuvos istorikų draugijos, Lenkijos istorikų draugijos, Lietuvių ir baltarusių draugijos, Lenkų ir lietuvių susivienijimo Paryžiuje, Varmijos ir Mozūrijos mokslinio tyrimo centro Olštyne dalyvis.
2017 m. Apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžiumi.
Rokiškio krašto žmones žavi Rimanto Miknio veikla, puoselėjanti kraštiečio Mykolo Römerio rašytinį paveldą. 2007-2023 m. laikotarpiu išleista 10 tomų Römerio Dienoraščio lietuvių kalba. Rimantas Miknys yra šio daugiatomio Dienoraščio lietuvių kalba rengėjas, mokslinis redaktorius ir sudarytojas, paaiškinamųjų tekstų autorius, vienas iš vertėjų. O kur dar organizaciniai, finansiniai Dienoraščių leidybos rūpesčiai? Gerbiamasis Rimantas ne kartą skaitė pranešimus konferencijose Rokiškio istorikų kvietimu, rengė straipsnius krašto kultūros žurnalui, pristatė knygas, bendravo su gimnazistais ir bendruomenės nariais, kuriems rūpi Römerio atminties ženklai Bagdoniškyje.
Už pirmojo lietuvių tautinio atgimimo istoriko ir vertintojo Mykolo Römerio rašytinio paveldo mokslinių tyrinėjimų tęstinumą, daugiatomių M. Römerio Dienoraščių lietuvių kalba mokslinį redagavimą, sudarymą ir vertimą iš lenkų kalbos. Už egodokumentikos studijas ir unikaliosios kultūrinės tautos istorijos prieinamumą visuomenei hum. m. dr. RIMANTUI MIKNIUI įteikta Juozo Keliuočio 2024 m. literatūrinė premija.
Šiandien vaikystės atvirukas Žaliosios girios pakraštyje būtų kiek kitoks. Rimanto iniciatyva išnykusio Velniakių kaimo kraštiečių atminimui, šalia kelio pastatytas aukštas ir šviesus kryžius. Kad neprarastume prigimtinių ryšių savo gyvenimo keliuose.
