Juozas Keliuotis įvardijamas kaip žymiausias XX a. Lietuvos   nepriklausomas žurnalistas, rašytojas, publicistas, vertėjas, stojęs   opozicijon visoms prieškario Lietuvos politinėms partijoms   ir neišsižadėjęs savo principų sovietmečiu. Jis žinomas ir kaip   pirmas profesionalus žurnalistas Lietuvoje. Kaip teigia Jolita   Mulevičiūtė: „Juozas Keliuotis – žmogus, tapęs legenda. Jo vardas   siejamas su nepriklausomos Lietuvos kultūriniu sąjūdžiu ir   laisvos novatoriškos minties plėtra. Galima teigti, kad XX a. antros   pusės lietuvio inteligento sąmonėje Keliuotis įsitvirtino kaip   ženklas, kaip tarpukario epochos personifikacija.“   Jau nuo mokyklinių laikų būdamas aktyvus, buvo kviečiamas   visur: Rokiškio „Saulės“ gimnazijoje dalyvavo Ateitininkų kuopoje,   o vėliau išrinktas net jos pirmininku. Čia jis pradėjo reikštis   ir kaip žurnalistas: kadangi kitokių galimybių nebuvo, pradėjo   leisti ranka rašytą laikraštėlį „Mėnulis“. Tokiu būdu pradėjęs   žurnalisto, leidėjo, redaktoriaus kelią, liko ištikimas šiai veiklai   didžiąją gyvenimo dalį. Jam teko redaguoti ateitininkų laikraštėlį   „Bakūžės viltis“, Panevėžio moksleivių ateitininkų rankraštinį   laikraštį „Mūsų Vairas“. Jau studijų Lietuvos universiteto Teologijos-   filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje metais redagavo   žurnalą „Pavasaris“.   Išvykęs į Paryžių studijuoti Sorbonos universitete visuotinės   literatūros, filosofijos ir plastinio meno istorijos, Keliuotis Aukštojoje   socialinėje mokykloje dar baigė ir žurnalistikos studijas.   Nepalankiai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, 1929 m. J. Keliuotis   buvo priverstas grįžti į Lietuvą, nespėjęs apginti daktaro   disertacijos „Spaudos psichologija“.